saulei pradėjus leistis
žmonės greitindami žingsnį eina
per įkaitusį asfaltą
susikibę rankomis
galvas į vainikus sukišę

sušoka į žliugsinčią žemę į žolę
batai sušlampa
veidai nusijuokia

eina basom į ugnį į dainą
į laužą į upę į rūką
į slenkantį vakarą
susėda žolėje pasideda ant kelių
čiobrelių kvapą ir glosto kaip katiną

merginos nusiima vainikus ir meta
per kairį petį
sušunka
užkibo vainikas tai gal ir vaikinas
juokdamosios nulekia prie laužo

tylu pasidaro ir pradeda vytis žmonių siūlas
aplink ugnį
kanklėmis užkalbamą
nusiveja upėmis žvakes paleistas
pasveikina mėnulį ir rūką atėjusį

sukrenta malkos į vidurį laužo
trakšteli sausšakė ūžteli žiežirbos
vaikas sustoja didelėm akim žiūri į ugnį
į jaukinamus vakaro žmones