pasistiebiau laike
sudirginta laukimo gijoje
susikeitė pozicijos –
likimas karaliavo
tik aš kopiau žlugimais į tave
ant pirštų gyvnagių
link neberealybės
prie susapnuoto sosto
ištiesiau rankas
atplėšdama akimirkų nuogybes
oda kvėpuodama
nesuuodžiau savęs
pasistiebiau bekvapė
nublokšta
atgniaužus saujoj laiko sakmę –
geismus į minidozės indą užrakink.