Prisilietei,
O aš vis tiek lieku negeras,
Nors ir matau, kad vakaras saulėlydžiu kūrenas,
Bet, kaip sakiau —
Norėčiau dar pabūti savimi,
Negirdint priekaištų,
Kad kilnesnės poezijos nemoku.
Ne priešas sau
Ir savo prigimtinei kalbai.
Bet tu nepaisyki, ką čia rašau —
Jau ir Savy savęs nebesurasiu —
Kai tiek įplaukęs į marias,
Krantų, deja, jau nesimato...
Bet nekalbėsiu, kad saulėlydyje negražu —
Net nežinau, ar buvo taip kada,
Kad šitaip net su mariomis
Plačiausiai išsiliečiau iš savęsp —
Toli nuo miestų, nuo žmonių
Skurdukėje vienatvėj savo...