X  X  X
                                                          

Rēktom žuodius kāp stėklus sorinktė:
Prismagiuos ne vėn kuojės — ėr dūšės…
Rēktom ētė — kāp mediou nelinktė,
Nuors daug kartu jau esi palūžės.
Rēktom varda ėr kelė neklaustė —
Tiktā lūpa prikoustė lig kraujė…
Nuors skaudomā pol paširdiūs raustėis —
Ėr jau mūkas prasėded par nauji.
Jug negal vėn tik lītė ėr lītė —
Kiaurā mėrktė par ėšdaužtus longus!..
Jug jau sīluos neblėka rašītė,
Kāp skėist vėskas, kas bova tuoks brongos!..