blykstelsiu
galaktikoj
nykstančia nova
be poezijos
kramtytais žodžiais
ant medžio
liečiu žievę kakta
pirštais į žemę
kulnais lyg iš rojaus
norėčiau sudegt
širdį sudėjęs
skvarbiausia naktim
blyksniu sužydėjęs
į blykštantį veidą
norėčiau
tik ko
nežinia
gal kaštonu žydėsiu
o gal
tik nuvysiu
usnim išrauta