Mylėti trokštu tą vakarą,
dangaus didybės spalva
išbučiuotą,
paslaptį trokštu pajaust
tokią kerinčią,
geismo paveikslą akių
atspindžiuos nutapyti
vis trokštu - - -
tavo rankomis,
atnešusiom į tą vakarą
minties viltingą lašą —
išlaukti tikrumo
atomazgos - - -
ant vakaro tilto turėklų
dangaus didybės skraistę
padžiausiu,
kad žvaigždėm užsikloti
galėtume.

Mylėti trokštu tą vakarą,
ir nebūto laiko trupinius
surinkti širdimi
taip trokštu,
kad akimirkų besikartojančiam
paveiksle
pasilikt su tavimi
galėčiau.