Vaikštau vėl po miegantį miestą.
Krenta lietūs, įkyrūs, šalti.
Virpa oras mano paliestas,
Kviečia jis pasislėpti nakty

Nuo nykių sutemų ir šešėlių,
Nuo pavargusio žvilgsnio dangaus.
O sutiktas žibintas ir vėlei
Visą šilumą trauks, išragaus,

Ir sumes į mingantį namą –
Sapno skaidulom, mano dalia.
Vien tik mintys – vėjai neramūs
Sups, užsups ta bežade tyla.