Rytas
Pavasario aušra be garso duris atrakina.
Kas į darbą, mokyklą, prie šulinių...
Kaimo stogai po karčią pypkę ima.
Ir šurmulys seniai prie inkilų.
Pavasario lietus palaisto žemę,
ir kyšteli pirmas grūdas
saulei ilgesingą veidą,
aušrai jau išeiti panūdus.
Tai peizažas sieloj
dar vaikystėj nutapytas.
Toks ryškus ir toks mielas,
kad miesto dulkėm jis neapkrito.