_KO_  
                          pranai, tau 73?

Kepurę traukiu ant akių.
Tiek daug šviesos jau man nereikia.
Užtenka prieblandos, nakties žvaigždžių
Ar išmintingų mėnesienų...

Ir gal neklausk,
Iš kur toks nuovargis ūmus?  
Pro primerktų akių vokus
Atėjo pailsėti Dievas.
Man netikėta pamatyt, kaip jis, teisingas ir ramus,
Rankas sau ant krūtinės it numirusis sudėjęs.

Ir nieko jau nėra,
Kas man galėtų nepatikti.
Į šitokį stebuklą jau žaibai netranko.
O ir save ne nuotoliais ir ne lazda matuoju,
O vien savim, erdve panirdamas į erdvę.