Ne iš sapno, sakau, ne iš sapno
šitas kvapas pražydo vilione.
Tu, akis išbučiavęs tik žodžiais,
rausvus žiedlapius sėji po kojom.

Ir einu lyg paklydus mergaitė
tarp to būsimo-buvusio kelio.
Ieškau tavo virpėjimo pirštų —
jie man skamba tyriausiais varpeliais.

Mūsų lūpomis vakaras auga.
Tu tik būk, tik kalbėki be žodžių!
Ne iš sapno, tikiu, bet į sapną
dar neatrastą kelią parodei.