Žinau —
Ne aš — Tu mane
Sudėjai.
Iš nuodėmės,
Laukimo ir vilties.

Tik kaltas kas,
Kad laikrodžiai
Pergreit pavijo?
Likau tik durys,
Girgždančios
Kamputyje širdies.

Išeit greičiau
Į atminimo sodus.
Išeit,
Kad liktų laiko,
Netekčiai pamiršt.

Jei atima žemelė,
Dievas duoda.
Jis susiras Tave,
Tik neprarask vilties.