Taip seniai viskas buvo... Pamiršo
Užgesint šiąnakt miesto gatves.
Mėnesienos atodūsis tirštas
Link pusiaukelės gal nusives...

Prie tamsėjančio medžio vėl šliesis,
Prie nemylimo tavo dangaus.
Slenka sutemos, drėgnos ir vėsios,
Tavo lūpas girdys ir ragaus.

Medaus skonis tekės ir apsalęs
Slinks šešėlis pilku laukimu.
Pilnatis tik išskleidusi galią
Širdžiai šauks – pas tave ateinu...

Taip miražas kartosis ir miestas,
Skambins tyliai naktiniais varpais –
Ir sušilę langai, rankos vėsios
Nebekvies, užsimiršę visai...