Kupidonas iššaudė strėles
Jo dėkle tik žiedelių krepšelis.
Ligi skausmo man trūksta tavęs,
Mena mus baltas sodo takelis.

Išėjai lyg per ledą – tolyn,
Mirksi liūdnos purienos blakstienom.
Vilgo lūpas kartus troškulys.
Laša naktys lyg suodinas pienas.

Prasiskleis baltažiedės krantuos,
Drums lakštingalos vakaro tylą.
Kas tave pavaduos, kas atstos? –
Lyg plaštakių būrys mintys kyla

Į padangių beribes erdves,
Tik atsakymo laukti pabodo,
O pavasario balsas jau švęst
Kviečia magiškuos sakurų soduos.