Už nuoširdumą —
Sauja purvo.
Už gerą žodį —
Panieka veide.

Ar laikas toks?
Išdidūs — nesuprantam?
Esam pėda,
Netyčia palikta
Gyvenimo take.

Juk Tau ir Man,
Juk Jai ir Jam
Ir saulė ta pati.
Ir rytas šaltas,
Ir vakaras,
Pavargęs nuo darbų,
Toks pat.

Skaudu, kada
Dėl saujos sidabrinių
Mes tiesą
Paverčiam melu.

Nemokė taip gyvent
Mama ir tėvas.
Duonos kąsnelį
Dalinom į dalis.
Žinojome — išduos likimas,
Už rankos
Draugas palaikys.