Ypač ryte,
Saulutei tekant,
Ir vėjui
Nenugėrus dar rasos,
Kiek daug karolių —
Įvairių spalvų.
Ir šilkas —
Daug šilkų...
Koketiškai
Prie skruostų glaudžias,
Vilioja savo vaiskumu.
O dievulėli,
Kaip gražu...

Lig šiol
Mes, vyrai, nesuprantam,
Kodėl per vasarą
Ilgais sijonais
Kūną dengiat?
O rudeniop —
Permatomu šydu?..