Lietus ir kelmas,
Už kurio užkliuvau,
Užkniso.
Kvėpuok lėčiau, —
Pats sau tariau.
Kažkas kitas išdrįso
Pasakyti, kad reikia,
Kad viską žinau
Ir netyliu!
O aš — tik pavargau.
Ir sergu.
Tūkstančiais mylių.

Lietus ir kelmas,
Už kurio užkliuvau,
Man mano draugas.
Ko tau ten reikia? —
Šaukia, bet vis
Nuo kelio traukias.
O aš regiu taip arti
mano akių baltą kalnų sniegą.
Jei pakilčiau, jei eičiau juo!
Ar pasakytum tu jiems:
„Netrukdykit,
Jis miega“?