Spengianti tyla, tušti kambariai
Ir geliantis šaltis.
Tai, ką tu sakei, tai, ką tu tarei...
Aš kaip irklas, iškritęs iš valties.

Tai, kas su žodžiais atiteko,
Liks su manimi.
Neramu, kaip tamsiuos paveiksluos El Greco,
Tapytuos ugnimi.

Tamsūs koridoriai groja
Liūdnus atminties etiudus.
Ši žemė nepanaši į rojų,
O bendravimo kelias — slidus.

Atrodo, kad siela svyla.
Jaučiu žiežirbas delnais.
Kaip prakalbinti neramią tylą,
Jei žodžiai virto pelenais?