Nevienišas. Dabar tik vienas
Prieš vėją yreisi. Ir ko ieškojai?
Jau mūsų praeities ražienas
Išplovė lietūs, vėjai išnešiojo.

Sustojai. Žvilgsnis lyg prikaltas.
Užliejo... Atminties kertelėj smilko...
Nors akys šiltos, rankos — šaltos.
Gal ne širdis, tik akys pasiilgo?