Ar girdi, kaip į kelią tuksena
Nudilintos žvyro kanopos?
Ant tako akmenys byra
Iš karčių, seniai nešukuotų.
Ir žvelgia tarytum per rūką
Į saulę, laukuos išbarstytą,
Be Tavęs čia niekas nemoka
Jo šonų balnu aptaisyti.
Ir beria lyg akmenis lietūs –
Sušlampa rausvi apdarai.
Ir stovi jis liūdnas prie kelio
Drėgnom ne nuo šalčio akim.