Ničnieko nenutiks, kiekvienas tai išbandė,
Prisimeni – vaikėzai, rytas, sodas,
Švokštimas pro dantis, pašiauštas pilkas sprandas,
Atgal du žingsniai, skauda... ir atrodo
Raudona niekada tokia skaisti nebuvo
Ir niekada daugiau raudonio jokio.
O pameni, brasta, taikiklis, mirksnis, šūvis,
Žara ant meldų, burnoje saldoka
Ir rausva taip, jauti? Ničnieko, tik nubrauksiu
Kiekvieną, nusirenk – susipažinsim.
Skambutis, jaunatis, „... ilgam užtruko, lauksiu“,
Dvejonė, paltas, užraktas, taksistas
„Tuo skersgatviu pirmyn ir pasilikit grąžą“.
Sekundžių štiliai, valandų cunamiai...
Greitasis traukinys, „nespėjot, atsiprašom“,
Raudona - šiandien keliasdešimt mamai.
Ničnieko nenutiks ir begalybė leisis
Skaičiuojama ir taps belyčiu skausmas.
Beldimas į duris, prisisapnavo regis
Ir, kaip bežvelgtum, laiko akys rausvos...