Tą vakarą sūnus,
Arbatžolėm prakvipęs,
Užvėrė sunkiai veriamas duris.

Nusinešė slidžius žodžius,
O knygas atverstas paliko,
Kad ašarom nuplaučiau jų lapus.

Sustojo laikas,
Sruogomis nužilo,
Sunejaukėjo pustušti namai:

Tos pačios dainos.
Virdulys pašėlo.
Net laiptinėj nenervina keiksmai.