Iš toli, iš seniai —
Ten, kur laikas sustos,
Tu klausykis ramiai
Auksaspalvės tylos.

Iš erdvės, per laukus,
Sidabriniais takais,
Koks bebūtų dangus,
Tavo meilė pareis.

Ji ant slenksčio sustos,
Pasibels į duris.
Tyliai ranką paduos,
Ir nurims tau širdis.

Iš giliai, iš toli
Tu klausykis tylos.
Gimsta amžiai žali,
Lai ramybė jau stos.