Keliautojo dainelė
G C G
Sudie namai! Sudie gimta tyla!
Atleisk.. nebegaliu susilaikyti –
Tos žvaigždės ir žolė tokia minkšta
Išsiveda, sutinka ir palydi.
Pried.; C D G
Ir kojos pačios vejasi žingsnius,
Ir lūpos pačios veržiasi dainuoti –
O Dieve, koks pasaulis nuostabus,
Kad niekad net nedrįsčiau pasvajoti…
Pasaulyje tiek daug gerų žmonių –
Nebemąstau, ką valgyt, kur nakvoti..
Seniai net savo lovos neturiu –
Keliauju nesvarstydama sustoti.
Pried.
Ir kojos pačios vejasi žingsnius,
Ir lūpos pačios veržiasi dainuoti –
O Dieve, koks pasaulis nuostabus,
Kad niekad net nedrįsčiau pasvajoti…
Nudriskę batai…
Panagių dirvos,
Turbūt užtektų Žemei nulipdyti..
Bet akyse – lyg žuvys tvenkiniuos,
Man blykčioja vaizdai nepamatyti…
Pried.
Ir kojos pačios vejasi žingsnius,
Ir lūpos pačios veržiasi dainuoti –
O Dieve, koks pasaulis nuostabus,
Kad niekad net nedrįsčiau pasvajoti…
Tekėjo dienos – tirštos lyg medus.
Pasaulis mažas…mums nepasiklysti,
Bet gal.. žinai –
Ir saulė, ir lietus
Visur toks pats…
Turbūt jau metas grįžti…
Pried.
Ir kojos pačios vejasi žingsnius,
Ir lūpos pačios veržiasi dainuoti –
O Dieve, koks pasaulis nuostabus,
Kad niekad net nedrįsčiau pasvajoti..
Sveiki namai! Sveika gimta tyla!
Ar leisi nusiplaut dulkes, šaltini?
Dabar žinau… dabar esu tikra –
Nėra geriau man nieko už gimtinę!
Pried.
Ir kojos pačios vejasi žingsnius,
Ir lūpos pačios veržiasi dainuoti –
O Dieve, koks pasaulis nuostabus,
Kad niekad net nedrįsčiau pasvajoti…