Tie kur mirė tikrai nesugrįš iš anapus.
Jie seniai prakeikti, o vardai užberti pelenais.
Net balandį kai snigs. Ar kai gegužę žiedlapiai trapūs
Kris aukštyn. Tavo burtai daugiau nesuveiks.

Jie daugiau nežinos – tavo taką seniausiai užpustė.
Ir užkrito miglom tavo veidą. Ir Muzika liovės.
Jei galvojai – po to dar išeis po truputį atkusti,
Tai dabar jau žinai – liko randas, įkąsta tikrovės.

Tie kur mirė tikrai nesugrįš iš anapus.
Juk žinai, tik vienon pusėn kelia tas luotas.
Nereikėjo karstų, nei lelijų. Per trapūs
Buvo jie. Bet dar vis nenustojo kvėpuoti.