Tylūs stebis apšalę langai.
Ši žiema vis niekaip nesibaigia.
Jau nedaug liko laukti, jau greit...
Plėsis dienos ilgėjančios taikiai.

Ir apgirtę beržų pumpurai
Pieš pavasario vaiskią žalumą.
Pasakyk, ar jauti? Supratai?
Ilgesys nuo širdies tai šalinas.

Basos kojos jau ilgis žolės,
Pievos ilgis tavo kalbėjimo...
Niekas taip juk mylėt negalės –
Kaip jaunystės švelnus lytėjimas.