Paglostyti noriu
tau plaukus,
siekiu lūpas paliest
lyg įtemptas gitaros
stygas.
Vienumoj pasiklydus
tyla
išdavikiškai išpeša
skrendančias plunksnas,
ir lyg raudančią paukštę
užrakina auksiniam
svajonių narve.

Beldžias tylūs
gitaros garsai lietumi
ne į langą -
vienumos tyloje
išmyluotais akordais
pravirksta naktis.
Gal mus skiria
purslais išsiliejusi
jūra,
o gal plaukiam laivais
į skirtingų pasaulių
neaiškias puses.

Ne auksiniam narve
paukščiams kalasi plunksnos,
ir ne jūros užlieja
kelius širdyje.
Išgirsiu garsus,
tik paimk į rankas
tu gitarą
ir suvirpink įtemptas
stygas lietumi.
Aš surasiu akordų šaukimą,
net jei būsi toliausiam
ieškonių krašte.