Šešėlius glausto vakarai,
Saulėgrįža –
           Už kilometrų.
Mintyt prie židinio gerai,
Beklausant
           Muzikinių retro.

Iškedenau vaikams sapnus,
Beliko debesėlių
          Vilnos,
Bet jų tiek daug, dangus švelnus
Ir dar palaukės
          Pūko pilnos.

Verpiu mintis, nemąžta vis,
Vaiduokliai
          Rakinėja langą.
Atrišę alkanus pirštus,
Šalčiu į sielą
          Lįsti bando.

Reikės suaust talpius žodžius,
Kurie nebuvo
          Nuskambėję.
Į ausį iškuždėsiu juos
Šiurenimu lyg
          Švendrės vėjy.