Mažai kas žino, kad esu keliautojas laiku. Man labai patinka patirti vis naujus nuotykius. Mokausi vieno miesteliuko gimnazijoje. Esu laikomas paprastu mokinuku. Tokių, kaip aš, yra dar keli mokiniai. Svarbiausia, kad mokyklai vadovaujanti direktorė yra mūsų grupelės vadovė.
Šiandien mane gaubia nerimas. Vyksta matematikos pamoka. Laikrodžio rodyklės slenka lėtai. Į kabineto duris kažkas pasibeldžia. Mokytoja pranyksta už durų. Grįžta.  Jos žvilgsnis nukrypsta į mane. Ženklais parodo, kad turiu eiti į koridorių. Aš , kaip robotas, atsistoju ir einu. Manęs čia laukia direktorė. Kalbame labai trumpai. Turiu susikrauti lagaminą. Pagal mokinių mainų programą išvykstu metų laikotarpiui. Darosi truputį liūdna, neramu, bet kartu ir smalsu, kur teks keliauti. Nieko nežinau, tik tai, kad manęs čia nebus metus. Įslenku į klasę pasiimti savo daiktų.  Reikia paskubėti, nes lagaminas turi būti sukrautas iki danguje pasirodys pirmoji žvaigždė.
Laikas ne slenka, o bėga šuoliais. Deduosi drabužius, dantų pastą ir šepetėlį.  O, dar reikia pasiimti  piešimo reikmenis. Aš be jų, kaip be rankų. Vos tik spėju baigti visą ritualą, danguje sužiba šviesuliukas. Girgždėdamos atsiveria durys. Manęs išlydėti ateina direktorė ir keli mūsų keistosios grupelės nariai. Visi apsikabiname ir ...
Tamsu, šviesu, šalta, karšta. Staiga viskas nurimsta, tik ausyse spengia. Aš sėdžiu ant savo lagamino. Kažką pajuntu už nugaros. Atsisuku. Priešais mane vaikų būrelis. Prabyla pats aukščiausias vaikinukas. Jis mane pasveikina, paima už rankos ir vedasi į savo namus. Namas nuostabus. Dar tokio niekur nemačiau. Viduje laukia vaišėmis nukrautas stalas. Naujieji draugai turi po atskirą kambarį. Sužinau, kad man skirto kambario nėra. Teks pagyventi su visais po tam tikrą laiką. Mane vis kas nors globos. Labai nenuliūstu. Gal taip ir geriau.
Su visais susipažįstu. Gausioje šeimoje tik dvi mergaitės. Truputį nervinuosi, kad negaliu įsiminti jų vardų, nes jie jų kalba skamba keistai. Sėdame valgyti. Valgiai puikūs, pokalbiai įdomūs. Visi stengiasi kalbėti mano kalba. Laikas prabėga akimirksniu.
Po vakarienės prie manęs prieina pats mažiausias berniukas.  Jis man ženklais paaiškina, kad turiu eiti į jo kambarį. Kambarys koridoriaus gale. Vėsoka. Man pasiūlo lovą arčiau židinio. Čia randu vilnones kojines ir kailinį apklotą. Mielai pasinaudoju. Mane pavaišina medumi su raudonomis uogomis. Nedrįstu ragauti, bet matau, kad mano naujasis draugas mielai valgo. Paragauju.  Uogos kartokos, bet prie medaus puikiai dera. Nepajaučiu, kaip užmiegu meškino miegu.
Pažadina šurmulys. Vakarinio draugo nėra. Prie manęs prieina jau kitas berniukas.  Jis truputį didesnis už pirmąjį. Pavalgome pusryčius ir keliaujame pasižvalgyti po apylinkes. Sunku susikalbėti, nes nemoku jo kalbos, o jis -  manosios.  Smagu, nors vietovės mažai skiriasi nuo tų, kur aš gyvenu. Pietaujame ant upelio kranto. Paprasti sumuštiniai dieviško skonio. Pailsime ir vėl į kojas. Vakare grįžtame. Pašnekesiai , vakarienė ir nakvynė jau kitame kambaryje. Čia truputį šilčiau.
Ir taip diena iš dienos. Laikas neprailgsta. Jau žinau visų vaikų vardus. Pramokau jų kalbą. Keista tik , kad nėra tėvų. Paklausti neišdrįstu. Globoja mane dešimt berniukų ir dvi mergaitės. Labai draugiška šeima. Įdomiausia, kad jų kambariai labai skirtingi. Vienuose šalta, kituose karšta. Tačiau, man paskiria tokią kambario kertelę, kurioje nei sušąlu, nei sušylu.
Nepastebiu, kaip prabėga mano viešnagės laikas.  Imu galvoti, kad pasimečiau laike. Juk negali būti, kad jau praėjo metai. Suabejoju ir prasitariu savo naujiesiems draugams. Jie garsiai kvatojasi. Et , koks aš kvailys! Tik dabar suprantu, ką reiškia tie keistai skambantys vardai ir tokie keisti šių namų kambariai.  Mergaitės įneša tortą.  Atsisveikinimo vakaras.
Mane apkabina visi vaikai. Garsiai tariu vardus savo kalba:
- Sausis, Vasaris, Kovas, Balandis, Gegužė, Birželis, Liepa, Rugpjūtis, Rugsėjis, Spalis, Lapkritis, Gruodis.
Taip, dešimt berniukų ir dvi mergaitės. Didelė šeima.
Tamsu, šviesu, šalta, karšta. Staiga viskas nurimsta, tik ausyse spengia. Aš sėdžiu ant savo lagamino. Kitas abejotų  tuo ką matė ir jautė. Galvotų, kad  tai tik sapnas. Man tai įprasti dalykai – aš keliautojas laiku.