Kai žodžiai nieko nebereiškia,
Nes viskas tau savaime aišku,
Aš parašysiu laišką baltą
Ledinėm snaigėm ant asfalto.

Tegul visi praeiviai žino,
Jei jie dar šito nepažino,
Kad mano jausmas plėšo tylą,
O rytą sieloj — pūgos kyla.

Rašysiu tau be sakinių,
Be žodžių ir painių raidžių,
Nors šito laiško nematysi,
Bet širdimi jį paskaitysi.

Tirpina sniegą ilgesys,
Ir vėjas užgelia ausis.
Rytoj, jei baltas sniegas kris,
Iš naujo dėstysiu mintis.