(...)

... ir vėjyje atsikvėpė daina.
Nustebęs kimteliu, girdėdamas kaip aidi -
Kur taip ilgai užtrukusi buvai?
Kodėl krūtinę niekinai tylėjimu sprangiu?

Na ką gi!
Skrisk į akmenį, į vandenį,
Į vieversį, pavasariu užplūdusį,
Bet  mirt sugrįžk ir aiktelėki manyje,
Kad paskaudėtų dar viena žmogaus lemties dalia,
O medis nedejuotų, kryžium nukankintas.
Pelėda