Išaugau jau seniai vilties drabužį,
Bet laukimu kas dieną gyvenu,
Nors meilę drasko viesulai atūžę -
Laiminga pabaiga aš dar tikiu.
Dar tebelaukiu spindinčio rytojaus,
Kuris nusivylimą užrakins,
Žinau, kad žemėje nebūna rojaus,
Bet kažkokia jėga mane kankins, -
Ji ragins vėl mylėti ir tikėti,
Nors teks galbūt dėl to labai kentėti...