Raidėm nuguls ant balto lapo
Jausmai šilti, kuriuos kadais many pasėjai.
Ir tebūnie akli neklystantys teisėjai
(Tokie negimsta – jais tik tapo)
Skelbs nuosprendį: „Ligi gyvos galvos“.

Tarp sienų keturių suspaustas
Turiu aš praeitį ir niekur ji nedingo –
Ten sugrįžtu... „Sustok, akimirka žavinga!“ –
Sušuktų Gėtė žodžiais Fausto,
Nors niekas niekada nepagalvos,

Kad net belangėje galiu pakilti,
Atskristi pas tave kasdien, kasnakt su vėju.
Tad Gėtė bus teisus... Tik nesupras teisėjai,
Jog netgi laikas meilės neišdildo –
Kol sukasi Pasaulis – ji gyvuos...