Rausvas punčekėlas,
Juodas undarokas,
Baltut baltutėlan
Nažutkan unšokus

Busiliene tykiai
Duoklinėja balaj.
Čirškuliai, nepykit,
Jos vaikai praskaly.

Augt, tai ne bavytis.
Rudeniop atvėsus
Skrist paskui saulytį
Kūdas nesuspėsi.

Grįžtunt vėl nešt sparčiai
Dienų nakčiai lygių.
Dziuobi jaunai  marčiai
Rasų šokią vygių.

Čia da šeiminykas
Pre gandrų atsdūsą:
\"Ir tuos, kų išvyką -
Verkia žeme mūsų.\"