Preš daug metų mani starkus neše par Aukštaitijų, pailsa ir numete netoli Utenas pre Vyžanų. Taip ir gyvenu čionai kaimi. Mana sasiedkas tai šidija mani, kad esu sena, neturiu vaikų...Nu del vaikų, tai ejau un kunigų  , e anas pasake, kad esu durna - reikeja turėt, kai buvau jauna. Ale gi, kai buvau jauna - grekų bijojau, sarmatų turėjau, e kai pasenėjau - nieks nebenarėja...Nenori ir neraikia - man gerai ir be vaikų, - gyvenu sau nedidelaj trabelaj su dviem mažučiais lungeliais. Ašei tas lungelius nakčiai tai ažsidingstau senais undarokais, - bijau, kad kas manim da nepasdabotų, gi esu da nešpėtna panela.
Da noriu pasgirt, kad pre mana gryčias auga tokia didela slyva. Ale anas pavadinimas negražus -myžne, bet slyvelas tai gardžias, takias minkštas, be kirmelių. geltonas. Ar kaštavojat  kas? Taigi ašei esu aukštaite , neskūpi, tai vienų roz, kai rinkames Kauni Kalniečių ulyčiaj Azara sukviesti, žadėjau atvežt pakaštavot visiems, bet  ,tamstas, tik paklausykit, kas man tadu, besruošiunt Kaunan, nutika. Nugi, mūsu kaimi gyvena taksai laidokėlis , gribštukas - kuliganėlis Jonas. Taigi, unkstų rytų pabundu na kažkakia krebždėjima, - pakeliu undarokų - žiūriu, mana myžnį Jonas purta!  Nupurte, nevidonas, visas slyvelas, nebelika...Tai,  prabočykit ,- neatvežiau. Atvešiu kitų rudenį kai bus naujas slyvelas, e ašei jas čėsnai dabosiu, kad tas Jonas vėl mana myžnį  nenupurtytų, neažsidungstysiu ir undarokais , vis dabosiu...
E kalbunt česnai, tai patarč,- jegu kas turit sava sodas takių myžnių, tai neišpjaukit jų,  kaip kad padare mana giminaitis, katras dabar gailis. ..
Iš tų slyvelių mažna pasdaryt gardų džemų, ir darba nedaug - raikia tas slyvelas, nuplovus šaltu undeniu, užplikyt karštu, palaikyt parų ir par merlių išsspaust. Pridedi cukraus, pavirini ir gaunas gardus, kaip meduss, džemas. Paprobuvakit. Skalsaus!