Pakvipa jau dūm\"ės lazdynu
tas vakars, un pilnatės stojės.
U priepirče vėjė teip plaiksta
i vanto suriošc sava garbans.

Pražyda un goltu pernykšte
gelton bičiu vasar lašelės.
Nespygukėt, mergos, nu karšče -
jom\' glosta tiok berža lapelė.

Užduokėm\', užduokėm\' dą gara!
Lai akmen\'s, ikaitė raudo\"nė,
išvara to pasiot\' iš kūna -
meilesnės gi būsėt\' bernelėm\'.

Apgiorta nu dūmu abrūsos\'
i strėns isimetusios ligos -
atjaunam i mas, muteriškės -
sušoksėm\' ne vieno ratel\' da.

Padžiove pavasar\'s un tvoros
išputusės\' šo\"nės uzbono.
U vėjė da vis tebeplaiksta
iš pėrtės pareinančiu garbans.

\' - tarti minkštai
\" - tarti kietai