Prasiskleidęs lazdyno žiedeli,
Kam pavasariui šykšti spalvos,
Tarsi purpuro mažas lašelis
Prisiglaudęs slepies ant šakos?

O gal tu jau žinai savo vertę?
Ją ruduo mums primins būtinai,
Ant šakelių sūpuosis pageltę,
Prinokinti aukštai riešutai.

Tarp saulutės šauklių – žirginėlių
Nematyt paslaptingų žiedų.
Tai gerai - gal išdykėlis vėjas
Nenukrės spindulėlių rausvų.