Atėjo tau skirtoji valanda.
Kai nėr kur trauktis,
Nėra kur pabėgti.
O tu vis spurdi, kankinies,
Tačiau staiga
Gali — gebi nustebti ir aprėpti.

Atėjo tau skirtoji valanda.
Gyvenimas — tai sklidina tikrovė.
Kažkas jį skriaudė,
Daužė su lazda,
Nesusivokęs
Mėtė, spardė, griovė.

Ir pagaliau atėjo tau skirtoji valanda!
Žydėk, klestėk —
Sava svaja gyvuoki!
Sakai: „Ne šiandien dar“.
Tuomet kada?
Atsakymą ne man,
O savo širdžiai duoki.

Tikrai atėjo jau skirtoji valanda.