Dzyka meilė netyčiukais,
Juos abu glėbin pačiupo.

Apie jų ir aš svajojau,
Cik menkai dar pažinojau.

Tas bernaicis strainas buvo,
Jisai dūšion ma pakliuvo.

Aš jau mislinau, gali šitas
Man Dzievulio prirašytas.

Pakoli strošnų pylkų dzienų
Sužinojau tų naujienų.

Kad nečėsnas man jis buvo,
Tep ir meilė ma pražuvo.

Tris dzienas aš praraudojau
Ir mylėcie jį nustojau.

Rozų suscikau aš kitų,
Dar bernaicy nemacytų.

Meilė nešė mus toliausiai
Katras norim joj neklausė.

Aš bernaiciu pacikėjau,
O paskiau ir ištekėjau.

Mano meilė cykiai augo,
Aš dabartės jam jų saugau.

Ne cik saugau, bet ir rodau,
Ba jau kupini aruodai.

Mano meilė cykiai teka,
Cykiai su brangiausiu šneka.