(I ašaruota longa rūti...)

X  X  X

I ašaruota longa rūti atsėdaužės,
Iskėla vakars - nieka nebregietė.
Tik viejē, suodnė vuobili nolaužė,
Lig kaulu kuoš par sėina. Kāp par rieti.

Ėr po stalo šašoulietē - kāp vėlkā...
Atruoda, šuoks ont spronda... Ėr po monės.
Vo suoduos galė tėivā, smūtnā, ėlgā
Kauks mienesėinas ėšnervuotė šunis.

Būs toštē, būs be vėina gala toštē
Krūtinie, delnūs!.. Bet aš jau nebjosio.
Ėr nebatminsio, kāp be miera  bokštē
Dalėjuovuos gīvenėma par posė.

Sakē, to imsi tou, kuo nebgaliesio
Nē bepaneštė, nē ėškeravuotė...
Sorinksi stėklus... Ėr, je besospiesi,
Oždėngsi dongo, ka pradies rasuotė.

Ta ni viejelė, jouda debeselė -
Mėnkiausė skausma kelie nematīsio!..
----------------------------------------------
Bet daba tiktā glousnē par lėptali
Kāp plaukū koškēs šakuoms bier notīsė...

Ėr lend i onti, lėp i skrēta rodou,
Tuoks smūtnos, porvėns, ėr be vėina žuodė -
Prikondės lūpa - veiz, kou vedo ruoduov
Tamė zelkuorie, kor nikumat neruodė

Teisībės. Nuors juk anuos ėr nebova.
Nebova nieka, jeigo jau neblėka.
Tik šėrdės tinklė spordolas kāp žovės...
Tēp skaudē vėina. Ėr tēp skaudē plėka.
zoikatis