Aš suskaičiuosiu likusias dienas, metus,
Netgi laukimo šimtmečius.
Ir išmatuosiu prarają žvilgsniu, ir išmatuosiu aidu,
Nes visuomet, kada nėra tavęs kartu,
Jaučiu ant lapų virpančius
Lašus, sugėrusius akimirkas, kai saulė dar tik leidos.

Nebus lietaus. Rasa juk pranašas giedros
Pažirus naktį smilgose,
Kurių šešėliai slys prisiminimų suraižytu veidu...
Vėl lūpos mano nesustodamos kartos:
„Aš suskaičiuosiu ilgesį,
Matuodamas tą prarają žvilgsniu, matuodamas ją aidu.“