tarp mūsų  praraja kaitros –
prieš saulę žvirbliarūtės tvyksi
šunim mėnulis užsilos
ties gatvės viduriu. pernykštis

net sniegas malonus pats sau
vėsoka prieblanda –  susmilkus žvakė
lyg daikto kontūras tau priklausiau
ryškiausių atspalvių netekus

pilkumo dėmenys –  ne rūmai –
išpampusios tylos fontanai
sugrąžinu tau pranašumą
karaliaus-šlubio poligamo

tegul mėnulis užsilos
ir saulės laikrodis suklyks vėl
apglėbsiu prarają kaitros
ir gatvės viduriu išnyksiu