Prasitrynus akis

Sumaigo, suglamžo... O karpė
Ir puošdavos karpiniais.
Nelieka mažiausio net tarpo –
Erdves turėjau seniai.

Pamoko, pasako ir taškas –
Akmuo prispaudžia pečius.
Taškiausi kadais, dabar taško –
Vargu ar seilės išdžiūs.

Neduoda ir veja – ne tavo.
Bet kaip? Be to negaliu...
............................................

Gal tiesą gegutė kukavo
Pabudus iš pagirių?..
kaip lietus