Vaikystėje džiungles atstoja gluosnis ir kukurūzų laukas, kraują – vyšnių sultys, nagų laką – gėlių žiedlapiai ant pirštų... Ir mes tuo tikime. Tuo džiaugiamės.
Suaugę tampame nevykusiu išradingųjų būreliu – būtų smagu, bet nebetikim.