Pjesė lėlių teatrui

Veikėjai:
Vaikelis, tėvelis, motinėlė, senelis, močiutė, drugeliai, saulutė, mėnulis

Vaikelis:
Žolytė, baltos ramunėlės...O kur plaukia balti debesėliai? Eisiu ir paklausiu tėvelio, gal jis žino.
Tėveli, tėvužėli, kur tu!
Tėvelis:
Kas atsitiko, sūneli?
Vaikelis:
Tėveli, tėvužėli, pasakyk man, kur plaukia balti debesėliai?
Tėvelis:
Nežinau, sūneli...Žolė užaugo, laikas pjauti...
Vaikelis:
O kas žino, tėveli?
Tėvelis:
Paklausk motinėlės, gal ji žinos.
Vaikelis:
Ačiū, tau tėveli, ačiū!
O, balti drugeliai! Gal kartais jūs žinot, kur plaukia debesėliai? Nežinot...Eisiu ir paklausiu motulės.
Motule, motinėle, kur tu!
Motinėlė:
Kas atsitiko, sūneli?
Vaikelis:
Motule, o kur plaukia balti debesėliai?
Motinėlė:
Nežinau, vaikeli...Ten, lankoj, tėvelis žolę pjauna,  nešu jam lauknešėlį. Eime kartu!
Vaikelis:
Ne, mamyte, aš noriu sužinoti, kur plaukia balti debesėliai.
Motinėlė:
O tu paklausk senelio ir močiutės, gal jie tau pasakys.
Vaikelis:
Ačiū, tau, motule, ačiū!
(sau)Tėvelio klausiau, nežino, drugelių klausiau, jie tyli, motulės klausiau, neatsakė...
(žiūrovamas )O gal jūs, vaikai, žinot, kur plaukia balti debesėliai?...Nežinot...Eisiu ir paklausiu senelių.
Senelis:
Močiute, ė, močiute! Užteks snausti prieš saulutę. Pažiūrėk, kokie gražūs obuoliukai užaugo! Laikas juos skinti.
Močiutė:
Vaje, koks gražumėlis! Bet kaip mes juos nuskinsim? Gal tu, seneli, palipėk ant šakelės, aš tave prilaikysiu.
Senelis:
Na, jau ne! Ne man senam laipioti. Pakvieskim vaikus, gal jie padės.
Senelis ir močiutė ( kartu):
Vaikai, vaikeliai, anūkėli!
Tėvelis:
Kas atsitiko, tėveli?
Motinėlė:
Kas atsitiko, motule?
Vaikelis:
Kas atsitiko, seneliai?
Senelis:
Pažiūrėkit, kokie gražūs obuoliukai užaugo, laikas skinti.
Močiutė ir senelis (kartu):
Mes jau per seni!
Vaikelis:
Aš, aš nuskinsiu obuoliukus! Tik pasakykit, kur plaukia balti debesėliai? Tėvelio klausiau, jis nežino, drugelių klausiau, jie tyli, motinėlės klausiau, ji neatsakė. Gal jūs žinot, kur plaukia balti debesėliai?
Močiutė:
O tu, anūkėli, paklausk saulutės, ji dieną  viską mato.
Senelis:
O tu, anūkėli, paklausk mėnulio, jis naktį toli mato.
Vaikelis:
Ačiū, jums seneliai, ačiū! Bėgu ir paklausiu saulutės ir mėnulio.
Mėnuli, ė, mėnulį!...Saulute, o saulute!...Gal kartais jūs žinot, kur plaukia balti debesėliai? Tėvelio klausiau, nežino... Drugelių klausiau, jie tyli...Motulės klausiau, neatsakė...Senelių klausiau, jie taip pat nežino...Gal jūs žinot, kur plaukia balti debesėliai?
Saulutė:
Debesėlis, tai ryto raselė.
Mėnulis:
Saulutės pakylėtas.
Saulutė:
Vėjelio nešamas.
Mėnulis:
Angelo palaimintas.
Saulutė:
Plaukia toli, toli.
Mėnulis:
Kol vėl lietučiu sugrįžta.
Saulutė:
Atgal į gimtąją žemelę.
Vaikelis:
Ačiū, jums , labai, ačiū! Aš viską dabar supratau...
(žiūrovams) O jūs, vaikai, ar supratot?