Žiema įsigeria į kaulus,
Įsikabina į kulnus
Ir aiži...
Toli girdėti, tarsi pjūklu varpo.
Lyg tikrina gyvenimą –
Ar tikras, ar netuščias?
Ir kaip šunytis pavarytas inkščia
Lašais, migla, drėgme –
Be džiaugsmo.
Įsikabina taip tvirtai
Lyg melstų – laikyti šaltį
Užanty, kaip akmenį
Išmest ant kelio, kad
Kiti užkliūtų.
Taip ir pasineria gilyn į pražūtį.
Virvena vyturys lyg varpeliu – pavojų.
O gal iš anksto žino –
Akmuo upe išplaukia... žiemą.