Susiliejo. Tik kartą. Vėlavo visi traukiniai.
Tu sutirpęs į langą nutolai – aš nieko nespėjau.
Nors peronas šiugždėjo, kad tu ten tąsyk nebuvai  -
Bet  vaizduotė eskizą iš nuoskaudų ryto sudėjo.

Laukiamasis. Nubrūžintas suolas ir žvilgsniai raini.
Nevalingai įtartinas tipas mintis provokuoja.
Nepavyko. Nekalbinti šąla vagonai nuogi.
Jie visai netušti, nors apniukę ir apsamanoję.

Nebereikia. Meluoju. Meluoja pilki traukiniai,
Kai sunyksta į nežinią tarsi nebuvo atvykę
Apgailėtinas žodis neprašomas grįžta: “Buvai“.
Apgailėtinai tikras – mažam perone pasilikęs.