Drėgnomis akimis žvelgia laukai
Ir droviai savo nuogumą dangsto.
Suvirpa tokie balti beržai,
Nuo oro svaigumo lengva.

Netikėki, dar tik pati pradžia,
Dar laukia vėtros medžių burės.
Taip be ribos, be minties - staiga
Kovo šėlsmas žemę užbūrė.