Dukrytės sapnas
Ji miega taip gražiai, lėtai alsuoja
Ir tokia didelė atrodo man,
Jos vaikiška širdis kažką sapnuoja,
Ir aš norėčiau jos keliaut sapnan.
Ji – mano atvaizdas, ji – mano meilės vaisius,
Dėl jos ramybės aš kovot turiu.
Aš ją myliu jokių vargų nepaisant,
Net jos tingėjimą, taip smerkiamą – myliu.
Aš noriu sapną tą džiaugsmu paversti –
Pajuokinti, sušildyti dienas,
Kam bėdos, sielvartas ir ašaros sutvertos,
Juk dar reikės iškęst ir jai kančias.
Bet šiandien tu ramiai miegoki, vaike,
Žinok, aš prie tavęs šalia esu –
Ir nieko nebegali keisti laikas,
Aš saugosiu sapnus, kol gyvenu...