Sapnų keliais
išeina nuoskaudos,
išblunka riksmas,
šaltas nerimas.
Širdy giliai
suvystytas gerumas
pro šaltą rūką
saulėn stiebiasi.
Rasa pagirdytos
nušvinta mintys —
plačiais keliais
išeis klajoti...

Tik mano vienišas
didžiulis ilgesys
pamirš, kad langas
buvo atviras,
kad buvo laikas iškeliauti
ir drėgnus pėdsakus palikti
nedžiūstančių laukimo ašarų...