Būsime
1.
Tėvas pamiršo mažą dukrą auginti
sau galvojo, godojo
žalias vyšnias sodino.
Užkimo kaime varpinė,
balandžiai nutrypė juodai šventuosius,
kol tėvas
lankyti dukrą ruošės.
2.
Tvinsta ir tvinsta vyšnių raudonis
pakartok man, kad nieko nėra verčiau
už slėpimąsi tėvo sodintoje vyšnioje.
Ten žemai peraugus žolė ir tetos,
susitarę linguoja:
— Tikras tėvas!
Klausčiau kodėl?
dėl ūgio, veido bruožų, dėl namo sienoje
paslėpto šautuvo ir aukso, dėl pamestų
dešimtą kartą pirštinių?
Neklausiu, vis vien
du nepažįstami žmonės,
kaimo parduotuvėje pirkę duonos
ir gabalą sūrio, būsime.